Projektuodami viešąją erdvę savivaldybė, urbanistai, architektai ir skulptoriai dažniausiai prisimena judriausias ir atviriausias miesto vietas. Todėl mieste naudojama tik maždaug 10 procentų viso miesto viešųjų erdvių potencialo, pamirštamas itin spalvingas ir kultūrinės įvairovės nestokojančios miesto erdvės – kiemai, sodeliai, pasažai. Kiemai ir mažos erdvės tapo ypač aktualūs šiomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, kada vengiama didžiulių susibūrimo vietų ir ieškoma jaukių, saugių ir mažai žmonių grupei tinkančių erdvių. Landšafto dizaino festivalis sutelkia dėmesį į šias mažiau regimas erdves, kurios tokios pat svarbios tiek miestui, tiek jo žmonėms.
Pagrindinė šių teritorijų pasyvumo priežastis yra ta, kad jie tiesiog pamirštami, mažiau tvarkomi, prižiūrimi ir lankomi. Jose trūksta išreikštos gyventojų lyderystės, galimybių suvokimo ir kūrybiškumo. Gyventojams, kūrėjams bei specialistams atkreipus dėmesį į šią problemą bei pateikus taktinius sprendimus, šios erdvės būtų naudojamos intensyviau, priimtų įvairias meno formas, taptų įdomios turizmo sektoriui, gerintų socialinę ir psichologinę miesto gyventojų būseną t.y. atliktų pagrindinę savo paskirtį –tenkintų žmonių rekreacinius poreikius arti namų.
Jau netrukus Landšafto dizaino festivalis pristatys 10 pokalbių ir virtualių diskusijų projektą, kurio metu įvairių specialybių atstovai pasidalins patirtimi kuriant darnias ir bendravimą skatinančias erdves, atkreips dėmesį į užmirštas teritorijas, padės gyventojams lengviau pasiekti ir įsisavinti informaciją ar kūrybiškas idėjas.
