„Taktiniai klausimai“ su Gyčiu Lietvaičiu, statybų inžinieriumi konstruktoriumi, želdynų dizaineriu ir UAB „Dizko“ įkūrėju

Landšafto dizaino festivalis pristato ketvirtą virtualių pokalbių sesijos „Taktiniai klausimai“ dalį. Naujame susitikime kalbiname statybos inžinierių, konstruktorių, apželdinimo specialistą, UAB „Dizko“ vadovą Gytį Lietvaitį. Kalbame apie skvotinamą ant stogo, medžius balkone, apie stogų ir balkonų apželdinimo galimybes.

***

Gyti, nuo ko viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo nuo gyvenimo mieste. Mes, prieš atsikeldami čia, gyvenome lofte, Vilniaus Naujamiestyje ir labai reikėjo kažko žalio aplinkui, nes urbanistinė teritorija, pakankamai brutali – ten buvusi gamykla. Kadangi pasisekė mums, nes loftas buvo viršutiniame aukšte, tai aš „užsiskvotinau“ truputėlį stogo ir pradėjau eksperimentus su augalais. Eksperimentai buvo su apskritu nuliu žinių ir patirties šitoj vietoj, bet todėl ir vadinosi eksperimentu.

Daugelis žmonių turi balkonus, kokios yra jų paskirtys?

Balkonai suprojektuoti tam, kad žmonės turėtų ten mini laisvalaikio erdvę. Paskirtis ir principas balkono ir terasos yra poilsio zona. Dėl to, kaip jie tą poilsio zoną tvarkosi, yra kiekvieno asmeninis reikalas. Pastebiu tendencijas, kad kuo toliau, tuo žmonės labiau vertina balkonus, terasas ir nori jas įprasminti savo poilsiui.

Kalbame apie augalus balkonuose. Ar žmonės iš miegamųjų rajonų domisi augalų balkone auginimo galimybėmis?

Balkonuose augalai svarbus elementas, ne vienintelis aišku, nes tą visą jaukumą kuria ir baldai, ir detalės, apšvietimas, bet augalai suteikia daugiau jaukumo. Dažniausiai ir lengviausiai prieinami yra visi, kurie pardavinėjami prekybos centruose arba pas augintojus, tai visi standartiniai vasariniai augalai. Bet tai nėra ilgalaikis sprendimas. Galima rinktis ir kitus variantus – su daugiamečiais augalais, medžiais, krūmais, žolėm. Ir turėti kompozicijas ne vieniems metams, o keliems ar net 10mečiui.

O kaip ši mintis – medis, ar krūmas balkone? Kaip iki to buvo prieita, gal tai dėl tvarumo?

Aš net nenorėjau su vienmečiais eksperimentuoti, nes man jie aplinkai pasirodė svetimi ir netinkami. O daugiamečiai augalai būtent dėl tvarumo ir dėl to, kad pats augalas auga, didėja, keičiasi ir tu susikuri aplinką, kuri primena sodą.

 Tai įmanoma, su mūsų klimatu – balkone žiemą, vasarą, kelis metus turėti medį?

Tikrai įmanoma.

Faktas, kad augalai gerina nuotaiką, poilsį gilina. Kokie augalai yra geriausi balkonams ir kokios kompozicijos labiausiai pasiteisino jūsų praktikoje?

Pirmiausia reikia atsižvelgti į kelis pagrindinius dalykus. Pirmiausia, balkono ar terasos vieta pasaulio šalių atžvilgiu: saulė, pavėsis, dalinis pavėsis. Tada sekantis svarbus momentas yra, ką apskritai galima į balkoną krauti. Nes balkonai suprojektuoti yra standartinei apkrovai – 200 kg/m2. Tai faktas, kad negalėsite pasisodinti ten 5 m aukščio ąžuolo. Bet galima pasistatyti didesnį vazoną, kurio svoris būtų apie 100 kg ir pasisodinti ten kažkokį medį, krūmą, daugiamečių gėlių, dekoratyvinių žolių. Kompozicijos, mano manymu, geriausiai būtų skirtingų augalų miksas, nes kiekvienas augalas skirtingu metu turi skirtingą dekoratyvumą savo, skirtingo aukščio augalai kompoziciją užpildo pilnai. Augalai yra ne tik žemučiai, mažučiai, bet mes turime ir aukštesnius augalus, kurie gali atstoti ir širmą, privatumo suteikti, šiokį tokį šešėlį. Aš dažniausiai maišau įvairius augalus – daugiametes gėles, žoles, krūmus ir medžius.

Kokie dar yra būdai, priklausantys nuo mūsų, apsupti save augalais.

Jeigu namų bendrija turi teisę disponuoti savo sklypu aplink namą, jį tvarkyti, prižiūrėti, tai būtų gerokai paprastesnis variantas ir labiau ilgalaikis sprendimas, kaip susikurti estetišką aplinką. Toliau balkonas ar terasa – jau yra kaip papildinys , sakyčiau, prie tos visos aplinkos, kuri yra ant žemės. Nes mes pirmiausiai matome, kas yra aplink mus ir tik po to susikuriam kažką papildomai prie savęs.

O kiek sudėtinga yra, kiek sunku, pradėti auginti ilgesnio gyvenimo augalus savo balkone?

Šitas procesas reikalauja tam tikro „know how“ žinių pradinių, nes, kaip sakiau, aš pradėjau nuo visiško nulio. Tai buvo pakankamai daug praradimų, augalų sąskaita, išgyvenimo jų, nes reikia žinoti ne tik kokie augalai gali tikti, taip pat reikia žinoti, į ką juo galima sodinti, kokius vazonus pasirinkti, koks turi būti gruntas, į kurį sodinam. Nes augalus sodindami į vazonus, juos labai stipriai apribojame. Tarkim, jeigu jie auga natūraliai dirvožemyje, jie turi visai kitus maitinimosi, vandens šaltinius, kitaip tie šaltiniai atsinaujina. O kai juos pasodiname į apribotą vietą, jie susiduria su gerokai daugiau iššūkių. Todėl yra du svarbūs dalykai: augalų parinkimas ir, į ką mes sodiname. Be abejo, kuo didesnis vazono tūris, tuo didesnė yra sėkmės galimybė, nes substratas ilgiau išlieka drėgnas, yra daugiau vietos šaknims, jis ne taip įkaista. Bet tikrai yra galimybė daugiamečius augalus auginti mažesniuose vazonuose, tik reikia, kaip ir sakiau, tam tikrų žinių.

Žiniasklaidoje matome gražių apželdintų pastatų užsienyje. Kokia tikimybė mums pamatyti tokius pastatus Lietuvoje, ar tai skatinama?

Skatinimo tikrai pasigendu labai. Artimiausias pavyzdys Lietuvai, sakyčiau, yra Švedija, konkrečiai Malmės miestas, kur yra taikomas reglamentas: jeigu tu statai naują statinį neužstatytoje teritorijoje, tarkim kur buvo pieva, tai tu turi 100 procentų kompensuoti tą, ką atimi iš gamtos, tai reiškia tą, ką atimi iš žemės, kelt ant sienų, ant stogo, kad kompensuotum prarastą dalį. Ir tai yra svarbu ne tik iš estetinės pusės, tai yra svarbu ir tvarkantis su lietaus vandeniu, nes žalias stogas sumažina lietaus vandens nutekėjimą į lietaus kanalizaciją, sumažina dulkes, triukšmą, šildymo išlaidas. Mažiau įkaista dangos, tai reiškia mažiau vėdinimo reikia, tos dangos ilgaamžiškesnės tampa. Pliusų daug yra. Ir didžiausia problema yra ta, kad trūksta informacijos, arba trūksta noro pasidomėti giliau. Yra visos technologijos – yra sukurti specialūs substratai, kurie skirti stogų želdinimui, yra augalų parinkimai, yra mišiniai sukurti, kuriais galima užsėti ir turėti dekoratyvią pievą ant stogo. Yra galybė tyrimų padaryta, kaip tuos stogus padaryti kuo ekologiškesnius. Tai visa ta medžiaga yra, reikia domėtis arba kreiptis į specialistus. Labai svarbus momentas, kad visa tai reikia padaryti prieš projektuojant pastatą. Jeigu tu nori turėti žalią oazę, reikia įsivertinti, kokios ten bus apkrovos, kokius reikia technologinius sprendimus, projektinius sprendimus padaryti, kad visa tai galima būtų įgyvendinti. Dažniausia klaida yra tokia, kad projektuojamas pastatas ir tada, kai jau norisi kažkokio tai grožio, kažkokio augalo, tada kreipiamasi į specialistus ir sako, – „aš čia noriu turėti 5 m aukščio medį“, – bet grunto galime užpilti tik 20 cm. „Tai atsiprašau, šito medžio pasodinimui jūs pavėlavote 2 metus“ – realybė tokia. Bet po truputį judėjimas yra, žmonių, suprantančių tai, daugėja, ir labai skatinčiau visus, prieš darant bet kokį žingsnį, pasidomėti, koks bus pliusas pačiam pastatui, jo naudotojams arba gyventojams, kokią tai sukurs pridėtinę vertę ne tik finansiškai, bet ir jausmiškai.

Kalbant mūsų miestų pavyzdžiais, pas mus dabar pakankamai didelės lietaus vandens problemos. Jeigu didesnė liūtis, skęsta Kaunas, skęsta Vilnius, užpilamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, serverinės, nuotekos po to išsilieja į upes. Problema yra tame, kad mes einame patys prieš gamtą, bandome viską sukišti į vamzdžius, o tie vamzdžiai irgi kemšasi, klimatas keičiasi, tokių stichinių liūčių tik daugėja ir daugės dar daugiau ir tų užliejimų daugės, todėl čia reikalingi kompleksiniai sprendimai. Jau projektuojant pastatą, ar automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro, jau reikia galvoti, ką mes darysime, kaip spręsime ir ta aplinka gali būti sutvarkyta ne tik inžineriškai teisingai, bet ir vizualiai patraukliai. Čia tie svarbus momentai – tiesiog neužmiršti vietų, kurios mums savaime suprantamos – automobilių aikštelė, tai asfaltas hektaro plote ar dar didesniam, kažkokie vamzdžiai subėgti vandeniui ir trys vargani medžiai, kurių šaknys po automobilių aikštele ir jie po kelių metų numiršta…

Mes kalbame apie naujų pastatų projektavimą, o ar yra įmanoma senus pastatus , kaip dabar pritaiko komercinėms reikmėms, loftams, kitose šalyse – kultūros reikmėms, yra įmanoma juos papuošti žaliu rūbu?

Įmanoma, tam reikia abiejų mano veiklos sričių žinių, tai inžinerinės veiklos – įvertinti pastato konstrukcijas, kokią papildomą apkrovą ar apskritai, kokias apkrovas gali tos konstrukcijos išlaikyti, o tada žiūrėti, kokie galimi apželdinimo sprendimai.

Kaunas – žalioji Europos sostinė, ar realu?

Realu kiekvienam miestui. Tai pirmiausia reikia begalinio noro ir tikėjimo, kad taip gali būti, o tada reikia labai daug pastangų ir tos pastangos turi būti ne pavienių kauniečių, namų bendrijų, bet ir savivaldybės, miesto valdžios noras, kad miestas taptų žaliu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *