LDF Taktiniai klausimai NT įmonei CITUS

Landšafto dizaino festivalio virtualių pokalbių sesija „Taktiniai klausimai“ tęsiasi . Kalbiname festivalio partnerius, NT projektų plėtros ir valdymo įmonės CITUS įkūrėją Mindaugą Vanagą ir komunikacijos vadovą Rytą Stalnionį. / Kalbame apie nekilnojamo turto verslą ir bendruomeninius kiemus.

***

Mindaugas Vanagas, NT projektų plėtros ir valdymo įmonės CITUS įkūrėjas

Nekilnojamojo turto vystytojai seka rinką, stebi tendencijas. Į ką šiuo metu vertingiausia investuoti arba į ką mėginate pasukti rinką?

Mindaugas: Kalbant apie Lietuvos tendencijas, jau keičiasi anksčiau buvusi samprata, kad pats pagrindinis dalykas perkant būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą, būdavo kaina. Dabar jau pradedama žiūrėti, kas toje kainoje yra; kokių papildomų funkcijų – ne tik kiek kvadratų įsigys žmogus, bet ir kokių papildomų verčių jis gaus. Žmonės nori gyventi kokybiškiau, įdomiau, todėl pradeda žiūrėti, kokie yra kiemai bendrijose, kokios laiptinės, kokios papildomos funkcijos suteikiamos ir po truputį pradeda kalbėti apie žalius stogus. Tai vis dar pas mus yra naujiena. Lietuvoje žalių stogų yra vos keletas, t.y. ant pastatų įrengtos terasos, bet žmonėms tai darosi įdomu, patrauklu, todėl mes taip pat priėmėme sprendimą įrengti žaliąjį stogą.

Mes esame kertinėje Kauno vietoje – ant radiogamyklos stogo. Kas antras žmogus turi kažkokią istoriją, susijusią su šia vieta. Kaip sekasi tokią nemodernistinį, su sovietmečiu siejamą pastatą sujungti su šiuolaikinėmis tendencijomis?

Manau, kad gerai, nes labai stengiamės. Nenorime padaryti euroremonto, kai viską nudažai, bet lieka neįdomu, banalu ir t.t.  dėl to mes stengiamės išsaugoti tam tikrų akcentų. Pati vieta diktuoja taisykles. Tai yra miesto centras, tad matome pastatą, kaip multifunkcinį. Tai nebus vien tik loftai ar vien tik biurai. Norime padaryti, kad tai būtų gyva ir dieną, ir vakare.

Apie stogą negalvojome, bet užlipę ir pamatę, kokios čia erdvės yra, kokie vaizdai nuo jo atsiveria – negalėjome to neįveiklinti. Žinoma, buvo daug klausimų, nes tai pakankamai didelės investicijos. Kaip tai padaryti, kad atsipirktų? Juk tai didelės investicijos. Ar tikrai žmonės bus linkę mokėti? Mes esame vystytojai, visas sąnaudas turime įskaičiuoti į nekilnojamojo turto kainą, bet jau iš dabartinių pirkėjų jaučiame, matome, kad jiems patinka.

Stogas bus bendras visų. Ar žmonės kreipia į tai dėmesį? Juo labiau, kad nesena klolektyvinių sodų patirtis, kai tai buvo priverstinis dalykas sovietmečiu, iš kurio nespėjome išeiti, o dabar jau ateina nauja europinė tendencija tik su kitu “vaibu”…

Tai labai gerai, kad nespėjo išeiti, nes neprarado įgūdžių (juokiasi). Atsiveš iš senelių, tėvų įrankius ir galės sodininkauti. Jeigu rimčiau kalbant – mes ant stogo esame numatę keletą dalykų. Tai yra kūrybos stadijoje, nes stogas yra labai didelis, mes dirbame etapais. Pagrindinis dalykas bus pasivaikščiojimo takas. Planuojame padaryti, kad žmonės apeitų ratą. Dar planuojame įrengti vaikams žaidimų aikšteles ir galvojame žmonėms įrengti šiltnamius, pvz. įsigijus loftą – būtų galimybė pasistatyti šiltnamiuką, kuriame auginamos prieskoninės daržovės, įrengiamas knygų skaitymo kampelis ir pan.

Žalias stogas lėčiau išgarina perteklinį lietaus vandenį. Šylant klimatui daugėja liūčių, po kurių miesto gatvės tampa baseinais kelioms valandoms, tai žali stogai tą staigų kritulių kiekį sugeria. Jie ne taip įkaista – geresnis oras. Be to gražiai atrodo, – dabar juk dauguma turi dronus – filmuoja iš viršaus.

Man už nugaros matome didžiulę mišrainę: mokslo salą, įgulos bažnyčią, stiklinį obeliską, paveldą ir t.t. Kaip jūs matote save tame bendrame miesto ansamblyje?

Aplinkybės lėmė, kad šis pastatas yra labai didelis, gal netgi perdidelis, tai mes planuotume jį šiek tiek paskaidyti, kad vizualiai jis taptų mažesnis. Viena iš idėjų, kurią galvojame įgyvendinti, tai į bažnyčios pusę padaryti veidrodinį fasadą, kad atsispindėtų bažnyčia, nes čia ji yra pagrindinė – išskirtinė ir labai graži. Ir tai turėtų būti gyvo miesto platforma, kur vyksta daug renginių, žmonės ateina ir padirbėti, ir vakare išgerti kavos ar alaus.

**

Rytas Stalnionis, NT projektų plėtros ir valdymo įmonės CITUS komunikacijos vadovas

Kiemas stereotipiškai siejasi su sovietine erdve, kuri yra tarp blokinių daugiaaukščių daugiabučių namų. Tai toks kiemas kaip sel’o: “čia yra mano kiemas”. Mes CITUS ;apie kiemą kalbame kaip apie bendruomenės erdves. Citus jau nuo veiklos pradžios stengiasi savo projektuose burti bendruomenes, kaimynus, nes tikime, kad bendruomenė yra didelė vertybė bet kuriame projekte, nes ji iš esmės užpildo tą kiautą turiniu.

Šiuo metu vienas didžiausių mūsų vystomų projektų, yra miško ardai Vilniuje. Jis turi daug išskirtinumo, specifikos, nes yra brandžiame miške. Anksčiau ten buvo neypatingos svarbos karinis objektas. Mes to miško nekirtome, nevalėme, kelių netiesėme ir tų senų medžių neteko kirsti ir žaloti, tiesiog pavyko tame gamtos prieglobstyje sukurti nuostabius namus. Architektai, atsižvelgdami į gamtinę aplinką, projekto kontekstą, jį sukūrė trikampį – kad per vieną trikampio kraštinę įsileistų gamtą. Taigi gamta per tą trikampio kraštinę atkeliauja į “miško ardų” vidų ir suformuoja beveik 1 ha (10 000 kv.m.) vidinę erdvę. Ten mes stengėmės išlaikyti landšafto ypatumus, formavome kalveles, takelius. Ten yra gausybė zonų, skirtų įvairaus amžiaus gyventojams: tiek vaikams, tiek paaugliams, tiek suaugusiems – šachmatai, teniso stalai, grilio zona, amfiteatras, baseinas, pavėsinės su pergolėmis, didžiulis stiklinis kupolas, kuriame galima jaukiai leisti laiką, stebėti žvaigždėtą dangų rudens vakarais.

Kiekviename projekte stengiamės formuoti tokias erdves, tik, kaip minėjau, nevadiname to kiemu, nes tai nėra kelių daugiabučių kiemas, tai yra visos bendruomenės erdvė. Dabar naujausias mūsų projektas Justiniškėse – kvartalinės gyvenvientės tipo projektas, kuris taip pat turės didžiulę savo erdvę. Ten yra natūrali kalva, ant kurios išsidėsčiusi poilsio erdvė, ten taip pat bus labai ilgos čiuožynės, augintiniams draugiška aplinka. Nežiūrint į tai, kad dauguma būstų bus kotedžai, kuriems stereotipiškai yra būdinga turėti mažus kiemelius, ir skandinavai dažnai stebisi mūsų projektus apžiūrėję, kam čia reikia apsitverti, tačiau dar visi turės bendrą erdvę.

Per pastaruosius 10 metų pirkėjų lūkesčiai būstui pasikeitė labai stipriai. Jeigu vakarų šalyse dauguma svaigsta nuo gamtosaugos, ekologiškumo, tai Lietuvoje šie dalykai už gryną pinigą taip lengvai “nepraeina”. Pirmiausia šie dalykai ateina į verslą. Įmonės, norėdamos pademonstruoti savo socialinę atsakomybę, savo verslo tvarumą, kelia tam tikrus reikalavimus ir fiziškai tai labiausiai pasireiškia joms renkantis biuro, ofiso erdves. Pirmiausia tvarumo reikalavimus (kas yra plačiau nei vien tik aplinkosauga) pradėta kelti verslo centrams. Yra tokie tvarumo sertifikatai: amerikietiškasis LEED, Europoje labiausiai paplitęs britiškasis BREEAM. Vėliau atsirado platesnė sąvoka tokia, kaip WELL BEING, kuri apima ne tik pastato techninius parametrus, bet ir pastato suteikiamas galimybes žmogui gerai jaustis ir gyventi sveikai. Todėl, kad nuo savijautos priklauso gyvenimo kokybė, komfortas ir atvirkščiai, t.y. nuo gaunamo komforto priklauso savijauta, todėl atsirado WELL BUILDING standart sertifikatas. Jis apima daug parametrų, pavyzdžiui, vertina, kaip ten yra ramu, tylu, kiek žmogus gali atsipalaiduoti, kiek yra atstumo iki svarbiausių objektų, kaip patogu sėsti į viešąjį transportą ar savo automobilį ir pasiekti vietą, kuri yra nutolusi nuo namų ar biuro. Jei iš ten yra galimybė dviračiu ar pėsčiomis pasiekti svarbius objektus, tai pastatas vertinamas kaip geresnis. Tuos reikalavimus būstams ilgainiui pradeda kelti ir pirkėjai. Jie turbūt prisiklauso, jiems tos mintys ir idėjos atrodo patrauklios, juk kiekvienas norime gyventi sveikai ir laimingai, todėl ieškome tokių namų. Ir Lietuvoje po truputį atsiranda poreikis sveikiems namams.

Techniniu požiūriu tvarūs pastatai yra įtvirtinti teisiniais aktais. Nuo kitų metų, štai beveik už trijų savaičių, jau įsigalios nauji reikalavimai: visi naujai projektuojami pastatai turės atitikti šiuo metu aukščiausiąją A++ energinio efektyvumo klasę. Kol kas aukštesnės jos net nėra, todėl visi spėlioja, kas bus dar po kelerių metų. Techniškai šie pastatai į aplinką paleidžia, t.y. vėjais iššvaisto labai mažai energijos, vadinasi jam pačiam šildytis reikia labai mažai, nes jis jau yra šiltas, o vasarą šis pastatas neįkaista, t.y. iš išorės neprisileidžia kaitros – energijos taupymas svarbus ir vasarą. Tokių pastatų CO2 pėdsakas yra mažas ir kartu yra reikalaujama pasigaminti energiją iš atsinaujinančių gamtinių šaltinių.

CITUS prieš porą metų įgyvendino be galo ambicingą projektą Kaune – AERONAMUS, kurį iki šiol mes laikome vienu efektyviausių būstų Lietuvoje. Komercinių objektų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius yra, tačiau gyvenamiems būstams žmonės tokių reikalavimų dar nekelia, todėl tokių būstų Lietuvoje yra labai mažai. Aeronamai turi visus sertifikatus, kuriuos Lietuvoje galima gauti, t.y. aukščiausią energinę klasę, patvirtinantį A++, Vokietijos “Passivhaus” nepriklausomo instituto. Svarbu, kad teoriškai visa energija yra pagaminama natūraliais būdais, t.y. pats 4-ių butų pastatas turi geoterminį siurblį, kuris šilumą ir šaltį ima iš žemės. Taip pat ant pastato stogo yra sumontuota saulės elektrinė, kuri teoriniais skaičiavimais turėtų patenkinti keturių šeimų poreikius ne tik šildymui, vėsinimui, bet ir buitinius. Lietuvoje neturime galimybės visus metus gaminti saulės energiją, bet vasaros yra pakankamai intensyvios, karštos ir saulėtos, tad tiek, kiek prigamina – atiduoda į tinklą elektros energiją, kai gamyba sumažėja, žiemą – tą elektros energiją pasiima ir naudoja ją iš tinklo. Nuo tinklo tai nėra atkirstas namas, kuris galėtų autonomiškai išgyventi neribotą laiką, jis prie tinklo prijungtas, bet yra nepalyginamai tvaresnis, kuriam beveik nereikia jokios papildomos elektros energijos.

Kaunas žalioji Europos sostinė. Įmanoma? Ko tam reikia?

(M. Vanagas): Manau, kad įmanoma. Kaip Kaunas, mes turime labai geras startines pozicijas. Apsidairykite, kaip žalia – dabar geltona, nes ruduo. Ir geltona mūsų spalva. Tačiau reikia nuolat judėti į priekį, nes technologijos juda, ekologiškumas juda taip pat. Platus klausimas, ką reikėtų padaryti, kad taptume žalia sostine. Turbūt per 2-3 metus to nepavyks padaryti, tačiau užuomazgas, pagrindus sudėti tikrai galima. Savivaldybei skatinant, įrenginėti žaliuosius stogus, atsinaujinančius energijos šaltinius. Gavus tokią paskatą, būtų lengviau Kaunui tapti žaliąja Europos sostine.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *