Landšafto dizaino festivalis MAGENTA vyko 2021 m. rugsėjo 17-28 d.
2021 metų tema – miesto šlaitai. Festivalio metu analizuojama ant miesto šlaitų esanti architektūra, viešosios erdvės, dizainas, gamtos ir kultūros derinimo praktika, siekiant sukurti pridėtinės vertės suteikiančias zonas, jautriai „urbanizuoti“ iki šiol apleistas miesto erdves.
Visa programa:
EKSKURSIJOS, EDUKACINĖ PROGRAMA
Botanikas Kęstutis Obelevičius. Griovų ir šlaitų miškai.
Mickevičiaus slėnis [šalia tiltelio virš Girstupio upelio
Mickevičiaus slėnis
Ši buveinė – paprastųjų klevų, guobų, mažalapių liepų, paprastųjų uosių miškai, aptinkami prie upelių stačiuose gilių slėnių šlaituose bei griovose. Susipažinkite su šiose vidutinio drėgnumo ir derlingumo, trąšiose augavietėse įsikūrusiais augalais, vešliu žolynu, kuriame gausu paprastųjų garšvų, plačialapių katilėlių, europinių pipirlapių, tamsiųjų plaučių ir kitų rūšių. Pažinkite šiose buveinėse susiformavusius krūmynus ir medynus.
Architektas Audrys Karalius. „Pėsčioji paskaita Žaliakalnio šlaituose „Žalioji architektūra genetinėje Pelenės misijoje”.
Kurhauzas, Vytauto parkas.
Kauko laiptų baseinas.
Anot architekto Audrio Karaliaus, Žaliakalnis – geriausias žaliosios architektūros mieste pavyzdys, pelnytai pretenduojantis į UNESCO pasaulinį paveldo sąrašą. Bandysime suprasti, kaip ir kodėl žalioji architektūra atėjo į miestus XIX a. pabaigoje ir kiek sėkminga jos misija Kaune ir kituose Europos miestuose. Aptarsime žaliosios architektūros potencialą, galimybes ir įrankius kuriant būnamą miestą ir įdarbinant šlaitus.
Ornitologas Mindaugas Kirstukas. Pokalbis apie paukščius.
Žemieji Šančiai Panemunės tilto apačioje prie Nemuno
Kaune gausu biologinės įvairovės, o paukščiai – vieni iš labiausiai pastebimų gyvūnų. Gamtininkas, ornitologas Mindaugas Kirstukas papasakos apie mūsų miesto paukščius. Sužinosite, kas gyvena Nemuno ir Neries pakrantėse, šių upių miškinguose šlaituose, kokios paukščių rūšys aptinkamos Ąžuolyne, Panemunės šile ir mažesniuose miesto parkuose, o kokios gyvena daugiabučių rajonuose. Bendraudami su ornitologu išmoksite atpažinti pastebėtus paukščius, išgirsite įdomių istorijų ir su sparnuočiais susijusių faktų.
Trenerė Vilma Povilionienė. Iššūkis „Harvardo Steptest“.
Kauko al. 5, Kaunas 44169, Kauko laiptų apačioje prie fontano.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (KMPMC) Sveikatos priežiūros skyriaus mokiniai su profesijos mokytoja ir trenere Vilma Povilioniene kviečia Kauno miesto gyventojus ir svečius priimti sportinį iššūkį ir nustatyti savo fizinį pajėgumą naudojant Harvardo step testą.
OBJEKTAI
Algimantas Grigas. Objektas „Paslapties sodelis“ [VEIKIANTIS]
A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, V.Putvinskio g. 64 sodelis
Antano Žmuidzinavičiaus memorialinis sodelis – unikali, epochų kaitos ir nuoširdžios A. Žmuidzinavičiaus memorialinio muziejaus [Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialo] darbuotojų priežiūros suformuota žalioji erdvė V. Putvinskio gatvės antrame plane. Dėl savo vietos ir nereguliarių lankymo valandų ši erdvė beveik nežinoma, neatrasta, tačiau turi daug potencialo priimti ir vilioti lankytojus jaukesniam, intymesniam bendravimui ir susitikimams.
Kaip tik toks susitikimas turėjo įvykti 2020 metais, kai įvairių specialybių [dizaino, architektūros, menotyros, garso meno, landšafto dizaino ir kt.] atstovai ėmė diskutuoti ir ieškoti, kaip pagerinti šį sodelį. Nors susitikimas įvyko ne paslaptingajame sodelyje, o pandemijos pažymėtoje virtualioje erdvėje, kūrybinga komanda nesunkiai rado bendrą sutarimą dėl sodelio ateities.
Siūloma pagrindinė idėja, kurią brėžiniuose suguldė architektas Algimantas Grigas, – išlaikyti vietos charakterį, tik papildyti augalų paletę ar mažosios architektūros elementus, įrengti naujas ir kokybiškas garažo terasos, laiptų ir takelių dangas. Pagal šią koncepciją A. Žmuidzinavičiaus sodelis padalintas į tris temines dalis, kurias atspindi trys perspektyvos. Pirmoji perspektyva žymi įėjimą, antroji – tarpinę erdvę, o trečioji, mažiausiai išnaudota aukščiausia sodo dalis – sodelio ir miesto apžvalgos erdvė.
Šiais metais festivalis MAGENTA kviečia susipažinti su pastarąja erdve ir pasinaudoti sodelio viršuje specialiai įrengtomis lengvų konstrukcijų terasomis. Pasimatymams ar pašalinių žvilgsnių netrikdomiems piknikams skirtos dvi horizontalios terasos prisiglaus po esamais krūmynais, kurie iš dalies suteiks pavėsį bei privatumą, bet ir neužgoš tolimo žvilgsnio į miestą, kito Nemuno kranto šlaitą.
Sodelyje bus galima susipažinti ir su Dalios Korzonaitės vizualiais projektiniais pasiūlymais „Vingis“.
Už ypatingą pagalbą įgyvendinant projektą dėkojame „Brolis Timber“.
A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus kūrybinės dirbtuvės „Sodas“
A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, V.Putvinskio g. 64 sodelis
Objekto „Paslapties sodelis“ sukūrimo proga, rugsėjo 17 d. 11-16 val., žalioje, jaukioje aplinkoje A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus kviečia pasinerti į visišką kūrybinę laisvę – fantazuoti ir susikurti savo svajonių sodą mieste. Atvykusieji kviečiami kūrybinėse dirbtuvėse įvairiomis meninėmis priemonėmis [nuo architektūrinių projektų iki laisvų akvarelinių improvizacijų] sukurti savo svajonių erdvę mieste, kurioje norėtų leisti laisvalaikį, pusdienį su knyga, išgerti kavos, medituoti ar vakare susitikti romantiškam pasimatymui.
Patris Židelevičius. „Indent“ [VEIKIANTIS]
Radastų gatvės laiptų apatinė dalis prie Žemaičių g.
Performatyvaus meno, garso ir vizualiųjų menų kontekstuose dirbantis Patris Židelevičius kuria instaliacijas, eksperimentinę, elektroakustinę muziką, garso meną, renka lauko įrašus, daro realiojo laiko kompozicijas, garso takelius. Jo kuriamoje muzikoje dera klasikinio instrumento – violončelės – melodijos, analoginiais sintezatoriais išgaunami pasažai, skaitmeniniai garsynai ir lauko įrašai. Čia rasite ambient, drone, musique concrète, instrumentinės improvizacijos ir kitų šiuolaikinės muzikos stilių bruožų.
Festivalyje MAGENTA kūrėjas pristato interaktyvią garso instaliaciją. Šis kūrinys – tarsi interaktyvus mažosios architektūros akcentas, šlaito erdvėje tarpstantis muzikos instrumentas, kuriuo siekiama sužadinti miesto gyventojų smalsumą bei žaismingumą ir kartu paskatinti įsiklausyti, atkreipti dėmesį į aplinkos garsus ir paieškoti grįžtamojo ryšio tarp savęs girdėjimo objektuose ir objekto išgirdimo savyje. Kviečiame kelionę šlaitu paversti maloniu ir skambiu pasivaikščiojimu.
Kęstas Vaikšnoras ir Linas Tuleikis. „Ryš[k]iai“.
Pelėdų kalnas, Kauno kolegijos menų fakultetas, A. Mackevičiaus g. 27A
Medžių gyvenimą tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad miškas – socialinis tinklas, primenantis žmonių šeimas, o medžiai ne tik rūpestingai globoja savo atžalas, bet ir rūpinasi senais, ligotais kaimynais. Jie jaučia, nuvokia, įsimena. Medžiai geba bendrauti, jie auga bendrame tinkle.
„Tarp medžių egzistuoja draugystė. Tarp jų gali susiformuoti ryšiai, kokie būna tarp senų porų, jie rūpinasi vienas kitu. Kartais poros taip susijungia šaknimis, kad vienam iš jų mirus miršta ir kitas”, – teigia garsus vokiečių miškininkas Peteris Wohllebenas, savo tyrimais išgarsėjęs visame pasaulyje.
Linas Tuleikis ir Kęstas Vaikšnoras kuria pastebimo ir vizualaus tinklo instaliaciją tarp Pelėdų kalno medžių, ryškiomis virvėmis parodydami egzistuojančius šimtus bioenergetinių ryšių ir taip akcentuodami gyvybiškai svarbų buvimą šalia kitų ir greta esančiųjų gerovę – tiek medžių, tiek mūsų, žmonių.
Ši instaliacija sukurta 2020 m. festivaliui, tačiau nerealizuota – kūrinio „Ryš[k]iai“ autoriai negavo Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo jį realizuoti Laisvės alėjoje, todėl šiais metais instaliacija perkelta į Kauno kolegijos menų fakulteto teritoriją.
Gytautas Kulakauskas ir MAGENTA. „Magenta kėdė“
Įvairios miesto vietos
Kauno urbanistinę plėtrą veikė Nemuno ir Neries santaka, upių slėniai ir mažųjų upelių griovų šlaitai, aukštus krantus išgraužęs dirbtinis Kauno marių tvenkinys. Šiandien Kauno miestas turi galimybę iš naujo pažvelgti į susiformavusias gamtines ir urbanistines vertybes, įsivertinti viešąsias erdves ir neskubėdamas jautriai apsvarstyti jų likimą.
Tam festivalis MAGENTA ir festivalio draugas Gytautas Kulakauskas sukūrė „Magenta“ kėdes. Radę jas prisėskite ir pažvelgę į Kauno miestą nuo šlaitų viršūnių pasiruoškite diskusijai, kuri vyks 2021 m. rugsėjo 28 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje [daugiau informacijos rasite žemiau].
Džiugas Karalius ir Povilas Konkulevičius. „Viesulas“ [VEIKIANTIS]
Kauno Mažasis ąžuolynas, panoraminė aikštelė, šalia Radastų g. ir Rūtų g. sankryžos
Mažojo Ąžuolyno panoraminė aikštelė jau daug metų apleista ir apžėlusi, nuo jos nebesimato miesto, girdisi tik gaudesys. Šioje vietoje siekiama sukurti ramaus buvimo su šlaito augmenija, savimi, draugu ar knyga oazę, išlaikant juntamą ryšį su apačioje plytinčio miesto šurmuliu. Naudodami specialiai tai vietai sukurtą mažosios architektūros objektą ir specialią techniką, projekto autoriai atkurs istorinę aikštelės vertę – pasiūlys vėl pažvelgti į atsiveriančią miesto panoramą.
2020 OBJEKTAI
Tadas Vincaitis-Plūgas. „Šimtmetis“ [VEIKIANTIS]
Veikia nuo 2020 m. / Nacionalinio Kauno dramos teatro vidinis kiemelis [Kęstučio g. 64A, praėjimas tarp Kęstučio gatvės ir Laisvės alėjos]
„Taktinis Urbanizmas 2. Šimtmetis“ – gatvės meno ir landšafto objektas, dedikuojamas Nacionalinio Kauno dramos teatro šimtmečiui (1920-2020 m.) ir jį kūrusioms asmenybėms – žmonėms, kurie nulėmė teatro istoriją ir yra gyvi tarp mūsų tol, kol auginame tai, ką jie pradėjo. Kūrinį sukūrė vienas profesionaliausių ir originaliausių gatvės menininkų – dailininkas Tadas Vincaitis-Plūgas. Jam talkino kolega Karolis Grubis [aka Karolis dėžutėje]. Gatvės meno kūrinį su gamta susiejo ir želdinius „įpynė“ festivalio organizatorė ir landšafto dizainerė Ingrida Vainauskienė.
Algimantas Grigas. „Ars Plantae“ [VEIKIANTIS]
Veikia nuo 2020 m. / Pasažas pro kino centrą „Romuva” [link K.Donelaičio g. 63 namo].
Pastaruoju metu Kaune įsigalėjusios nuolatinės statybos: gatvių remontas, naujų šaligatvių tiesimas, pastatų rekonstrukcijos ir remontai, teritorijos aptvertos pastoliais ir tvoromis. Viena vertus, tai gerų pokyčių ženklai, kita vertus, jie tampa iškalbingu vystytojų įsivaizdavimu, kad mieste daugiau niekas negyvena ir juo nesinaudoja.
Projektu atkreipiamas dėmesys į pėsčiųjų ir kitų „lėtųjų“ miesto gyventojų ir kaimynų diskomfortą, patiriamą statybų metu, nesirūpinimą vieni kitais.
Pasirinkta intervencijos vieta – vidinis kiemas tarpukario modernizmo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gilumoje su apskritai labai skurdžia aplinka. Didingi autoriniai tarpukario architektų kūriniai stovi prie duobėtos gatvelės, kurioje nelyg karo metu didžiuliai betono blokai žymi vietas, kur draudžiama statyti automobilius. Greta nesėkmingai bandoma užbaigti „Romuvos“ kino teatro rekonstrukciją – terminas atidėtas neribotam laikui. Į kitą pusę – buvusio prekybos centro „Merkurijus“ statybų aikštelė, aptverta ir netvarkoma nuo 2007 m. Greta – servitutinė duobėta gatvelė, o už jos plyti aplamdyta tvora aptverta automobilių stovėjimo aikštelė. Ateityje čia numatyta statyti daugiaaukštę automobilių aikštelę, tačiau procesas sustojęs dėl teisinių ginčų su kaimynais ir neišlaikomų teisės aktais reikalaujamų atstumų.
Naujasis objektas sukurtas iš „statybinių“ ir industrinių medžiagų: standartinių medinių padėklų, metalinių statinių, plastikinių apsauginių kabelių vamzdžių, o viso to viduje – žolinių augalų ir krūmelių kompozicija. Iš principo sukuriamas paradoksas – tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis mažinamas miesto naudotojų komfortas ir sutrikdomas potyris, kuriamas rekreacinis objektas.
PARODA
KTU SAF profesorius, miestų tyrinėtojas Kęstutis Zaleckis. Paroda „Dirbtinio intelekto improvizacijos Kauno ortofotografinio žemėlapio tema“
Parduotuvės vitrina, Laisvės al. 58
Žmogus mato ne vien akimis. Deja, šis gebėjimas dažnai atbunka matant „gerai pažįstamą“ ir kasdien prieš akis ar vaizduotėje šmėžuojantį objektą. Dirbtinis intelektas, žvelgdamas į Kauno miesto planą ir stengdamasis jame išvysti tai, ko racionaliai mąstydami ten neieškome (žinomą meno kūrinį, mikro ar makro pasaulio detales, vaikų žaislus, maistą, dykumą ir kt.), ne tik atgaivina vaizduotę, leisdamas pasijusti tarsi debesyse stebėtume fantastiškus vaizdus, bet ir suteikia naujų emocinių atspalvių pažįstamam vaizdui, taip pat plečia ir išbando žinomo miesto suvokimo ribas.
INSTALIACIJA-KONCERTAS
Donatas Bielkauskas – Donis. Instaliacija-koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“
Kauko laiptai, viršutinis baseinas, Kauko al.
Festivalyje MAGENTA svečias iš Klaipėdos – multiinstrumentalistas, kompozitorius Donatas Bielkauskas-Donis. Rugsėjo 24 dieną, penktadienį, nuo 18.00 valandos Kauko laiptų viršutinėje dalyje vyks garso instaliacija „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“, vėliau pereisianti į koncertą.
Žaliakalnio šlaito fone skambės savo prigimtimi skirtingas garsų turinys – urbanistiniai miesto garsai ir natūralūs gamtos mieste garsai. Industrinis peizažas perdengiamas natūraliu gamtos kraštovaizdžiu. Negyva jungiama su gyva pereinant iš vieno į kitą arba drastiškai vienam kitą naikinant. Pramonės ir gamtos sukurtą garso architektoniką papildo Donio muzika, kuriai būdingas etno ir ambiento skambesys.Instaliacija bus perteikta dviem stereosistemomis, dėl kurių skirtingose erdvės pusėse vienu metu skambės skirtingas garso turinys, todėl klausytojas galės interaktyviai dalyvauti ir pats pasirinkti, kurio šaltinio klausytis, pats koreguos garso santykio balansą, taip netiesiogiai išreikšdamas savo, kaip miesto gyventojo, prioritetus.
Instaliacija pamažu pereis į koncertą, kuriame kartu su D. Bielkausku (akustiniai instrumentai, elektronika) pasirodys Kristijonas Lučinskas (akustiniai instrumentai, elektronika).
KONFERENCIJA
Diskusija-dirbtuvės „Kaunas – Europos žalioji sostinė?“
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, S. Daukanto g. 25
TIKSLAS – aptarti Kauno miesto Žaliosios sostinės statusui gauti būtinas sąlygas ir parengti veiksmų planą siekiant inicijuoti Kaunas Žalioji sostinė projektą. Pagrindiniai klausimai, kuriuos
siekiama aptarti: Vanduo, Energija, Atliekos, Žaliosios Erdvės, Biologinė įvairovė, Oro kokybė.